Antanas Baranauskas rankraščiuose ir dokumentuose

Virtualioji paroda, parengta iš Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bei Vilniaus universiteto bibliotekos saugomų rankraščių, Muziejaus fondų

Antano Baranausko giesmės

1897 m. rugpjūčio 2 d. A. Baranauskas buvo paskirtas Seinų vyskupu, čia gyveno iki gyvenimo pabaigos. 1900 m. Seinuose parašė apie 100 lietuviškų giesmių, jas siuntė laiškuose artimiesiems ir bičiuliams, dažnai natas žymėdamas raidėmis.

Giesmė ir laiškas broliui (1898 m.) iš Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto rankraščių fondo (F1-552).

Giesmių melodijos iš Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto rankraščių fondo (F1-547).

Kalėdų giesmės rankraštis iš Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto fondų (F1-547).

Paskutinieji tekstai – Šventojo Rašto vertimas

Nuo 1901 m. rugsėjo iki gyvenimo pabaigos A. Baranauskas vertė į lietuvių kalbą Šv. Raštą, bet pervargęs šio darbo baigti nebespėjo, mirė 1902 m., versdamas Jeremijo raudą. Išsaugotą vertimo rankraštį pas A. Baranausko gimines surado ir įrišo Juozas Tumas-Vaižgantas.

Visus Šv. Rašto rankraščio lankus sudaro per pusę perlenktas 1 didelis lapas. Rašant tekstą popieriaus lapai jau buvo sulankstyti, bet dar neįrišti. Visas rankraštis Baranausko rašytas juodu rašalu, kartais ryškesniu, tamsesniu, kartais blankesniu. A. Baranausko raštas smulkokas, paaiškinimų dar smulkesnis, tačiau aiškiai ir lengvai įskaitomas. Rankraščio storis – 9,3 cm, lapų skaičius – 1531. Rankraštis įrištas į storus medinius viršelius (38×23), aptrauktus juodu kolenkoru, nugarėlė ir viršelių kampai – juoda oda.

Šv. Rašto vertimo rankraštis, saugomas Vilniaus universiteto bibliotekos rankraštyne (bylos Nr. F1-F168).

Vertimo paskutiniosios eilutės, ties jomis A. Baranauskas pasitraukė į Amžinybę.