Pačioje spalio pradžioje Anykščiuose, „Nykščio namuose“, vyko Lietuvos skausmo draugijos 15-asis suvažiavimas, kurios pagrindinė tema šį kartą buvo apie skausmą ir jo prevenciją pooperaciniu laikotarpiu. Skausmo temą mieste prie Šventosios gvildeno šešiasdešimt gydytojų iš mūsų šalies bei keletas kolegų iš užsienio.

Organizatoriai pasirūpino, kad antrąją konferencijos dieną, spalio 7-ąją, šeštadienį, smalsūs užsieniečiai pamatytų kai kurias Anykščių įdomybes.

Profesorius Manfredas Zimermanas iš Vokietijos, sužinojęs, kad čia yra istorinis geležinkelis, būtinai įsinorėjo jį išvysti. Elegantišką daktarą atlydėjo Tamperės universiteto Suomijoje profesorius Akis Hietaharju bei nežinomu pasilikęs kolega lietuvis. Gerokai aštuonias dešimtis metų perkopęs profesorius nelengvai įlipo į siauruko vagoną, po to pasižvalgė perone po rudens auksu liepsnojančiais klevais, užėjo ir į stotį. Šaunus jam rodėsi tautinis patriotinis kabinetas, kiekviena jo detalė – seni paveikslai, herbas, vinjetė, etažerė su senoviniais spaudiniais, radijo imtuvas „Philips“. Guvaus vokiečio žvilgsnis ir mintis užkliuvo už baltės tautinius drabužius puošiančio saulės ženklo – labai jau panašus į iki šiol tokią baugią svastiką...

O kai iš stalčiaus ištraukiau įsimintinais 1941-aisiais Leipcige, leidykloje „Velhagen & Klasing“, kuri veikia ir šiais laikais, išleistą vokišką tautinį atlasą „Grosser Volkatlas“, tai žmogus visai į senovės pasaulį, į atsiminimus paniro. Vartė diagramas, skaitinėjo duomenis apie šalių geografiją bei ekonomiką, ieškojo vaikystės bei jaunystės vietų, Landau ir kitų miestelių smulkiame vokiškų žemių žemėlapyje.

Žinoma, paklausiau ir apie skausmą. Heidelbergo universiteto profesorius, šimtų straipsnių apie skausmo prevenciją autorius, tarptautinio Amsterdame leidžiamo žurnalo „Neuroscience Letters“ vienas iš autorių, paaiškino, kad jis reikalingas, nes įspėja žmogų apie negalavimus, bręstančią ligą, tačiau, ilgai užsitęsęs, ima žmogų kamuoti, ir jo norisi atsikratyti.