Antanas Baranauskas. Asmenybė ir kūryba

Poema „Anykščių šilelis“ atnaujintu kišeniniu formatu.

Antanas Baranauskas. ANYKŠČIŲ ŠILELIS / Jono Kuzminskio iliustracijos. – Anykščiai, A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus, 2024. – 32 p., iliustr.

Reikšmingiausias A. Baranausko kūrinys poema „Anykščių šilellis“ patogiu kišeniniu formatu skaitoma jau beveik tris dešimtmečius. Almos Ambraškaitės sumanyta žalioji poemos knygelė, iliustruota Jono Kuzminskio raižiniais, dailininkės Loretos Uzdraitės atnaujinto maketo dėka įgijo šiuolaikišką madingą pavidalą. 1 tūkst. egz. tiražu ją spausdino UAB „Petro ofsetas“.

A. Baranausko kūrinių leidinio viršeliai.

Antanas Baranauskas. DAINU DAINELĘ. PASIKALBĖJIMAS GIESMINYKO SU LIETUVA / parengė Tautvydas Kontrimavičius, dailininkė Skaidrė Račkaitytė. – Anykščiai: A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus, 2023. – 48 p., iliustr.

Poetas Antanas Baranauskas labiausiai žinomas kaip „Anykščių šilelio“ autorius, bet jo jaunystės kūrybines galias ir originalumą liudija dar trys poemos. Vienai iš jų – „Pasikalbėjimas Giesminyko su Lietuva“ – po pirmųjų leidimų 1907, 1908 ir 1915 m. daugiau nei šimtmetį nebuvo progos tapti atskira knyga. Skirtingoms epochoms atstovaujančių Lietuvos kultūros asmenybių nuomonės apie šį A. Baranausko kūrinį pagrindžia nesenstančią būtinybę jį kuo geriau pažinti.

O XIX a. viduryje parašytas „Dainu dainelę“ tekstas per šiuolaikines muzikines interpretacijas tampa žinomas, svarbus ir dalyvauja modernioje XXI a. kultūroje kaip nesenstanti patriotinė giesmė. Pirmasis lietuvių literatūros kūrinys, atspindėjęs A. Baranausko gimtinės dvasią, yra tapęs neoficialiu Anykščių krašto himnu. Skirtingų kartų lietuvių literatūros žinovai savo įžvalgomis liudija šio kūrinio pirminį reikšmingumą ir šiuolaikinę svarbą.

Naujasis įvairiakalbis „Anykščių šilelis“.

VIS KITOKI BALSELIAI... A. Baranauskas : Įvairiakalbis „Anykščių šilelis“ / sudarė Rasa Bražėnaitė, Skaidrė Račkaitytė, įvadinio teksto autorė Dainora Pociūtė, nuotraukos Nerijaus Papirčio / 2-asis papildytas leidimas. – Anykščiai: A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus, Vilnius: „Savas takas“ ir ko, 2018. – 120 p., iliustr.

2013 m. pirmą kartą buvo išleistas „Įvairiakalbis „Anykščių šilelis“ su A. Baranausko poemos tekstu lietuvių kalba bei jos vertimų į 18 kalbų fragmentais. Per penkerius metus vertimų sąrašą papildė dar dvi užsienio kalbos.

Antrajame vertimų rinkinyje kūrinį galima skaityti anglų, armėnų, baltarusių, čekų, čiuvašų, esperanto, ispanų, italų, japonų, korėjiečių, latvių, lenkų, norvegų, olandų, prancūzų, rusų, totorių, turkų, ukrainiečių ir vokiečių kalbomis.

Poemos tekstą praturtina buvusio Anykščių Šv. Mato bažnyčios vikaro, dabar tarnaujančio Pasvalio krašte, kun. Nerijaus Papirčio gamtos fotografijos – autentiški Anykščių šilelio vaizdai.

Studijos apie Antano Baranausko asmeninę biblioteką viršelis.

Inga Liepaitė, Antanas Verbickas. ANTANO BARANAUSKO ASMENINĖ BIBLIOTEKA : studija. – Anykščiai, A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus, 2016. – 220 p., portr., iliustr.

Antano Baranausko asmeninė jo biblioteka ligi šiol nebuvo specialus humanitarinių ir socialinių mokslų atstovų tyrimų objektas. Šiuo tyrimu pirmiausia siekta išsiaiškinti ir suregistruoti visas šiandien autoriams žinomas išlikusias kadaise A. Baranausko bibliotekai priklausiusias knygas, išsklaidytas skirtingose Lietuvos atminties institucijose ir privačiose kolekcijose. Remiantis poetui ir vyskupui priklausiusiomis ir jo paties kitiems asmenims dedikuotomis knygomis, sutelktų nepublikuotų ir publikuotų šaltinių ir literatūros teikiamomis galimybėmis, šioje studijoje atskleidžiamas A. Baranausko ir knygos sąlytis vaikystėje, brandos ir kūrybos amžiuje, gilinamasi į bibliotekos formavimo poreikį, būdus, šaltinius, turinio sanklodą ir vertę, bibliotekos ir knygos kultūrą, aptariamas bibliotekos likimas Lietuvoje ir Seinuose.

Knygos apipavidalinimą sukūrė Vilniaus dailės akademijos profesorius Alfonsas Žvilius, spaudino UAB „Petro ofestas“, knyga išleista 500 egz. tiražu.

Milda Telksnytė, Vygandas Račkaitis. ...IR NERAMU TAPO. – Utena, Utenos spaustuvė, 2014. – 218 p.

Anykštėnai rašytojai, Teresės Mikeliūnaitės kultūros premijos laureatai, Anykščių rajono garbės piliečiai Milda Telksnytė ir Vygandas Račkaitis, remdamiesi A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus sukaupta informacija ir dokumentais, parengė ir išleido biografinę apysaką „...ir neramu tapo“ – beletrizuotą Antano Baranausko jaunystės ir kūrybinio kelio pradžios versiją. Daugiau kaip 200 puslapių knygoje tiesiog preciziškai papasakota Antano Baranausko 30 metų gyvenimo istorija, pradedant nerūpestinga kūdikyste ir baigiant jaunystės metais, kuomet jis tampa kunigu, pasišvenčia tarnystei Dievui ir žmonėms, aktyviai reiškiasi kaip poetas. Emocingame dokumentinės prozos kūrinyje pasakojama ne tik apie paties A. Baranausko vaikystę, sunkius raštininko metus, bet ir apie jo draugystę su poete Karolina Praniauskaite.

POETINIAI DIALOGAI : Antanas Baranauskas, Klemensas Kairys, Karolina Praniauskaitė / parengė Rasa Bražėnaitė, Skaidrė Račkaitytė, įvadinio teksto autorius Tomas Andriukonis. – Anykščiai: A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus, Vilnius: „Savas takas“ ir ko, 2013. – 120 p., iliustr.

Knygoje pristatomi trijų XIX a. poetų kūriniai − Antano Baranausko poetiniai dialogai su Karolina Praniauskaite ir Klemensu Kairiu. Tai – vieninteliai tokio pobūdžio dialogai XIX a. lietuvių literatūroje, supažindinantys su mažiau žinomais šio amžiaus poetais bei leidžiantys geriau suprasti A. Baranauską. Pateikiami septyni A. Baranausko eilėraščiai, skirti K. Praniauskaitei, du K. Praniauskaitės eilėraščiai A. Baranauskui, dvylika – A. Baranausko K. Kairiui ir trys K. Kairio – A. Baranauskui. Knyga iliustruota A. Baranausko, K. Kairio fotografijomis bei visų trijų poetų eilėraščių autografais.

Vis kitoki balseliai... A. Baranauskas : Įvairiakalbis „Anykščių šilelis“ / sudarė Rasa Bražėnaitė, Skaidrė Račkaitytė, įvadinio teksto autorė Dainora Pociūtė, nuotraukos Nerijaus Papirčio. – Anykščiai: A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus, Vilnius: „Savas takas“ ir ko, 2013. – 120 p., iliustr.

2013 m. sukanka 155-eri metai nuo „Anykščių šilelio“ sukūrimo. Minėdamas šią jubiliejinę datą, A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus parengė naują leidinį „Įvairiakalbis „Anykščių šilelis“, kuriame publikuojama visa poema lietuvių kalba bei jos vertimų į kitas kalbas fragmentai.

Poema versta jau į 18 kalbų: visa poema išversta į anglų, armėnų, čekų, esperanto, italų, korėjiečių, latvių, lenkų, rusų, ukrainiečių ir vokiečių kalbas (į anglų ir vokiečių kalbas – po du kartus, į lenkų tris), o jos ištraukos – į baltarusių, čiuvašų, japonų, norvegų, prancūzų, totorių ir turkų.

A. Baranausko poemos pirmasis leidimas knyga.

Antanas Baranauskas. Kelionė Petaburkan : poema. – Anykščiai, A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus, 2010. – 84 p., iliustr., 1 kompaktinė plokštelė.

Pirmą kartą A. Baranausko „Kelionė Petaburkan“ – 14 giesmių, rašytų kaip kelionės laiškai, poema – išleista knyga; iki šiol buvo publikuojamos tik atskiros giesmės. Pasak knygos įvado ir komentarų autorės dr. Brigitos Speičytės, ši „gromata Antano“ yra unikalus XIX a. vidurio asmens savivokos, vertybinių nuostatų, keliavimo patirties liudijimas. Leidinys iliustruotas istorinėmis miestų palei senąjį Sankt Peterburgo–Varšuvos traktą bei stočių nuotraukomis. Knyga leidžiama kartu su kompaktine plokštele, kurioje – trys „Kelionės Petaburkan“ giesmės ar jų fragmentai („Sudiev, Lietuva“, „Nu, Lietuva, nu, Dauguva“, „Širdį man Lietuva...“), kuriuos atliko Anykščių senųjų giesmių ir dainų ansamblis „Volupis“. Leidinį parengė Rasa Bražėnaitė ir Skaidrė Račkaitytė. Nuotraukos: Skaidrės Račkaitytės, Rasos Bražėnaitės, iš A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus, Utenos krašto muziejaus, Zarasų krašto muziejaus fondų bei uteniškio Jono Pleckevičiaus asmeninio archyvo. Dizainas ir maketas Giedrės Ringelevičienės (UAB „Savas takas“ ir ko). Išleista 1 tūkst. egz. tiražu, spausdino UAB „ARX Baltica“.

A. Baranausko "Anykščių šilelis" – jubiliejinis leidinys.

Antanas Baranauskas. Anykščių šilelis : poema. – Anykščiai, A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus, 2009. – 100 p., iliustr., 1 kompaktinė plokštelė.

Minint 150 metų nuo „Anykščių šilelio“ sukūrimo, poema išleista su dailininko Prano Lapės iliustracijomis, kurios buvo sukurtos JAV poemos 100-mečiui ir iki šiol nepublikuotomis Lietuvoje. „Anykščių šilelis“ skaitytojui pateikiamas dviem pavidalais: ne tik skaitomas, bet ir giedamas (knyga su kompaktine plokštele). Paties A. Baranausko sukurta melodija „Anykščių šilelį“ gieda anykštėnių moterų trio: Emilija Petrokienė (1927–1995), Jonė Marciukienė (1926–2003) ir Sofija Pakalnienė (g. 1924 m.). Poemą kaip literatūros istorijos šaltinį analizuoja prof. Viktorija Daujotytė įvadiniame straipsnyje „Anykščių šilelio“ įstabioji galia“. P. Lapės iliustracijas, jų modernumą ir išskirtinumą šios poemos iliustravimo tradicijoje aptaria menotyrininkė Nijolė Tumėnienė straipsnyje „Anykščių šilelis“ Prano Lapės interpretacijoje“. Iš 1961 m. „Anykščių šilelio“ leidimo publikuojamas Vinco Maciūno straipsnis „Poemos literatūrinė reikšmė“. Leidinį parengė Rasa Bražėnaitė ir Skaidrė Račkaitytė. Išleista 667 egz. tiražu, spausdino UAB „Petro ofsetas“.

Stasys Yla. Kūrėjų portretai : Antanas Baranauskas. Jonas Biliūnas. – Anykščiai, A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus, 2008. – 112 p., portr.

Knygoje, išleistoje minint autoriaus 100-ąsias gimimo metines, pateikiami du Stasio Ylos tekstai apie jo gimtinės rašytojus: iš kultūros istorijos studijos „Vardai ir veidai“, išleistos 1984 m. Čikagoje, pakartojamas Antano Baranausko portretas, o iš „Dievas sutemose“, išleistos 1984 m. Toronte, – skyrius, pavadintas „Jonas Biliūnas džiaugiasi atgavęs sielos ramybę“. Jų portretai, S. Ylos knygose sukurti istoriniais ir psichologiniais aspektais, Lietuvoje publikuojami pirmą kartą, juos pristato leidinio įžanga – Vytauto Balčiūno „Stasio Ylos žvilgsnis į gimtinės rašytojus“. Leidinį parengė Rasa Bražėnaitė ir Skaidrė Račkaitytė, bibliografiją sudarė Gediminas Mikelaitis, dizainerė Inga Petrauskienė. Išleista 500 egz. tiražu, spausdino UAB „Petro ofsetas“.

A. Baranausko giesmių kompaktinė plokštelė.

Antanas Baranauskas. Giesmės. – Anykščiai, A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus, 2006. – 1 kompaktinė plokštelė.

Kompaktinė plokštelė, kurioje įrašytos A. Baranausko pasauliškos giesmės, giedamos Anykščių folkloro ansamblio „Valaukis“ (vadovė Violeta Juciuvienė), bažnytinės giesmės, giedamos Anykščių šv. Mato bažnyčios kamerinio choro (vadovas Rimvydas Griauzdė) bei „Anykščių šilelis“, dainuojamas Anykščių dainininkių trio (Jonės Marciukienės, Emilijos Petrokienės ir Sofijos Pakalnienės). Pasaulietines giesmes ir „Anykščių šilelį“ įrašė Vilniaus plokštelių studija Anykščių koplyčioje 1995 m., bažnytines giesmes – UAB „Prasmingas garsas“ 2005 m. Išleido 300 egz. tiražu UAB „Prašvieta“.

Antanas Baranauskas. – Anykščiai, A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus, 1999. – 64 p., iliustr.

Albumas, kuriame publikuojamos dokumentinės nuotraukos ir rankraščiai iš A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus rinkinių, klėtelės eksponatų nuotraukos. Parengė Alma Ambraškaitė, įžanginį straipsnį parašė habil. dr. Regina Mikšytė, tekstą į anglų kalbą išvertė Virginija Kvedarienė, nuotraukos Audrinos Navickienės ir Alfredo Motiejūno. Išleistas 1 tūkst. egz. tiražu, spausdino IĮ „Petro ofsetas“.

Antanas Baranauskas. The Forest of Anykščiai. – Anykščiai, A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus, 1997. – 32 p., iliustr.

A. Baranausko poemos, parašytos 1858–1859 m., vertimas į anglų kalbą, vertėjas Peteris Tempestas. Knygelė iliustruota dailininko Jono Kuzminskio medžio raižiniais. Leidinį parengė Alma Ambraškaitė. Išleista 2 tūkst. egz. tiražu, spausdino UAB „Utenos spaustuvė“.

Poemos "Anykščių šilelis" kišeninė knygelė.

Antanas Baranauskas. Anykščių šilelis. – Anykščiai, A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus, 1997. – 32 p., iliustr.

A. Baranausko poema, 1858-1859 m. vasaromis parašyta Anykščiuose, tėvų namuose, klėtelėje. Patogaus formato kišeninė knygelė iliustruota dailininko Jono Kuzminskio medžio raižiniais. Leidinį parengė Alma Ambraškaitė. 1997 m. išleista 8 tūkst. egz. tiražu, pakartota 2001 m. 2,5 tūkst. egz. tiražu, spausdino UAB „Utenos spaustuvė“.

Antanas Baranauskas. Giesmės. – Anykščiai, A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus, 1995. – 1 audiokasetė.

Audiokasetė, kurioje skamba A. Baranausko pasauliškos giesmės, giedamos Anykščių folkloro ansamblio „Valaukis“ (vadovė Violeta Juciuvienė), bažnytinės giesmės, giedamos Anykščių šv. Mato bažnyčios kamerinio choro (vadovas Rimvydas Griauzdė) bei „Anykščių šilelis“, dainuojamas Anykščių dainininkių trio (Jonės Marciukienės, Emilijos Petrokienės ir Sofijos Pakalnienės). Garso įrašą Vilniaus plokštelių studija 1995 m. įrašė Anykščių koplyčioje. Išleista 1995 m., pakartota 1998 m.