Raimondas Guobis. Jo numeris 193

Šios istorijos numeris būtų buvęs 193. Gražus skaičius, nė kiek ne prastesnis, o pažiūrėjus dar ir gražesnis, nei tas išsvajotasis 200. Juk vis vien skaitmenys 193 užsimirš, ir bus sakoma, kad istorijų buvo beveik du šimtai, o kai ir žodelis „beveik“ bus pamirštas, pasiliks tik du šimtai. Tačiau lai tebūna 193.

Nors dar buvo ką rašyti apie Kauno geležinkelio tunelį, apie ilgiausią Lietuvoje Lyduvėnų tiltą,  norėjosi papasakoti apie vėlų rudenį, paskutinėmis spalio dienomis mano senelio mieste Sankt Peterburge atidarytą vieną didžiausių pasaulyje geležinkelio muziejų, apie tai, kaip Latvijoje buvo prikeltas naujam gyvenimui senutėlis vokiškas garvežys Vr-319... Kalbėti apie atgaivinamus istorinius geležinkelių maršrutus, kaip, kad Londonas–Stambulas, kuriuose neregėta egzotika, prabanga, tik traukinio apiplėšimas į kainą neįskaičiuotas.

O, kad taip galėtų mūsų Siaurukas riedėti nuo pat Anykščių iki Biržų! Būtų tai Šiaurės ekspresas su stabtelėjimais evangelikų liuteronų kultūra dvelkiančiuose miestuose ir miesteliuose, dvaruose – pažinti senovės paminklus, pasiklausyti geros muzikos, pasimėgauti tautinio paveldo valgiais, na, ir, žinoma, tose vietose taip mėgstamu alumi...