Viešnia iš Olandijos, nepamiršusi lietuvių kalbos

Birželio 4-ąją Muziejuje lankėsi grupė svečių iš Olandijos, tarp jų – bene žymiausia Olandijoje lietuvių kalbos žinovė ir vertėja Arletė Pollet-Schellenbach, už Lietuvos ir Olandijos kultūrinės bendrystės plėtrą prieš keletą metų apdovanota ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi.

Tik šiemet sausį, jau pradėjusi 91-uosius metus, ji oficialiai pasitraukė iš vertėjos tarnybos Amsterdamo teismuose, nusprendusi toliau leisti laiką tik savo malonumui. Moteris laisvai kalba 7 kalbomis, tačiau prisipažįsta, jog nė viena kalba, kurią moka, nėra jos gimtoji.

1923-aisiais gimusi Paryžiuje belgo ir olandės šeimoje, kurioje namuose kalbėta prancūziškai, dėl naujos tėvo tarnybos nuo 1925 m. Arletė Pollet augo Kaune, kur bemat ėmė kalbėti lietuviškai. Moteris iki šiol prisimena nuo mažens buvusi vertėja savo mamai, kai šiai, lietuviškai nesupratusiai, tekdavo ką nors nuveikti laikinosios Lietuvos sostinės įstaigose.

Antrojo pasaulinio karo metais Kaune mirus tėvui, 1944-aisiais su motina ji pasitraukė į Vakarus, įsikūrė Olandijoje, kur baigė vokiečių filologijos studijas. Iki gilios senatvės ji buvo prisiekusioji teismų vertėja, galėjusi versti iš vokiečių, anglų ir prancūzų kalbų, o nuo 1991-ųjų – ir iš lietuvių.

Nuo 1992 m. A. Schellenbach  nuolat lankosi Lietuvoje, šią vasarą ji tikino atvykusi jau 52-ąjį kartą. Kartu su bičiuliais šįkart aplankiusi A. Baranausko klėtelę, viešnia čia įsiamžino Muziejaus vaizdo archyve, garsiai perskaičiusi „Anykščių šilelio“ ištraukas lietuviškai ir olandiškai.

VŽM informacija