Birželio 14-ąją Siauruko muziejuje susitiko dvi Lietuvos

Birželio 14-ąją, Gedulo ir vilties dieną, Siauruko muziejuje susitiko dvi kartos, dvi skirtingų laikų Lietuvos. Į vieną renginį susibūrė žmonės, kurie savo ryžtu, drąsa, skausmu tiesė laisvės kelią, ir jaunoji Lietuva, kuriai tremties siaubas, išgyvenimai buvo girdėti ir skaityti tik pamokose.

Anykščių Antano Vienuolio progimnazijos, Antano Baranausko pagrindinės mokyklos, Kavarsko pagrindinės mokyklos-daugiafunkcio centro, Debeikių pagrindinės mokyklos moksleiviai Siauruko muziejuje susibūrė, kad tą dieną čia ištartų, išgirstų ir pagerbtų kelio į laisvę liudininkus, prisimintų jų likimus. Anykštėnai tremtiniai kartu su moksleiviais tądien kartu nuklojo gėlėmis ir degančiomis liepsnelėmis geležinkelio bėgius, taip simboliškai šviesoje palydėjo praeities išgyvenimus.

Prasidėjus renginiui, netikėtai išgirdome ūktelėjimą ir traukinio ratų dundesį – tai į stotį įriedėjo Siauruko traukinys. Simboliška – šis garsas priminė tą skausmingą kelionę iš namų, iš Lietuvos, į nežinią...

„Išgirdusi traukinio švilpuką, aš pasisėmiau saujelę Anykščių žemės,“ – jautriai ištarė Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Anykščių filialo pirmininkė Prima Petrylienė. Anykščių žemės, kuri paskui šildė Sibiro lageriuose, o grįžus į Lietuvą pabiro Gedimino kalno papėdėje.

Pasidalinusi savo istorija, P. Petrylienė perdavė žodį jauniesiems anykštėnams. Jų lūpomis skambėjo 26 gyvenimo istorijų fragmentai iš anykštėnų tremtinių prisiminimų knygos „Gyvoji atmintis“. Tęsdamos viena kitą, tos ištraukos tapo nuosekliu tremtinio likimo – skaudaus, liūdno, bet viltingo – pasakojimu: nuo naktinio beldimo į langą iki džiaugsmo, grįžus į Lietuvą ir išvydus žalią, žydinčią tėviškę. Taip savitai anykštėnai jungėsi prie visoje Lietuvoje tą dieną vykusios akcijos „Ištark, išgirsk, išsaugok“ – skaityti tremtinių ir politinių kalinių vardus ir likimus.

Tik tą dieną iš A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus fondų į Siauruko muziejų atkeliavo du ypatingi eksponatai: skara ir rožinis, kuriuos muziejui padovanojo iš tremties grįžusios anykštėnės. Juoda skara – su kampuose išsiuvinėta slapta žinute: data, inicialais bei ATA, pranešusia tremtinei apie jos tėvo mirtį. Iš duonos pagamintas rožinis saugomas širdelės formos dėžutėje – ji irgi iš duonos. Šiuos tremties liudijimus parodė ir jų istorijas pristatė muziejaus direktorius Antanas Verbickas.

Prievarta savo namus palikę žmonės jų neužrakino, kai kurie jų daugiau ir neišvydo, bet raktai liko... A. Baranausko pagrindinės mokyklos moksleiviai dalyvavo Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti inicijuotoje pilietinėje iniciatyvoje „Raktai iš paliktų namų“ ir gamino iniciatyvos simbolius – namų raktus. Sukabinti ant tremties vagono sienų, šie stilizuoti raktai Muziejaus lankytojams primins apie XX a. 4-5 dešimtmečių istorinius įvykius.

Kristina KIAUŠAITĖ