Raimondas Guobis. Ričardas Šileika ir jo smėliai

Ričardas Šileika su modernia dailininke, bičiule... Mano nuotrauka.

Ričardas Šileika, pats tikriausias bastūnas, kurį visai netikėtai bet kuriame Lietuvos pakraštėlyje gali sutikti. Kaip ir tuomet Troškūnų stotyje, palydėjus mažąjį traukinuką, kaip ir tuomet, kada jis senojo vienuolyno celėje atsibudo ankstų rytą, mat lubas ar balkį eglinį savo patvariu grąžtu kiurdinanti kirvarpa prižadino. Kuomet dailės plenere, prie piešėjų prisigretinęs, ne teptuku paveikslus liejo, bet visokius Anykščių užkaborius fotografavo.

Šileika – Geležėlė, matyt, savo surūdijusių ir dar blizgančių geležėlių kolekcijai šį tą ir prie geležinkelio bėgių surasto nušvilpęs.

O štai tada jis į mano kabinetą geležinkelio stotyje įvirto ne tik su vasaros vėju bei šypsena paslaptinga, bet ir su moterimi. Vardas rusiškas, berods, Svetlana. Ech, kaip nuostabi gali būti bastūnui slaviškos dvasios bičiulė. Jos ir paveikslai tuo atlaidžiu meilumu, rūpestėliu ir ištikimybe nesumeluota spindi.

Smėliai: iš Latvijos, Norvegijos, Lietuvos... Mano nuotrauka.

Bet Ričardas, matyt, norėdamas atitraukti mano žvilgsnį tyrinėjantį moterį visai kitur, kietai sučiaupia lūpas ir ištraukia dovaną. Na, taip, su pasididžiavimu švysteli ant stalo visą maišą maišelių... Maišelis paprastas, plono popieriaus, šviesiai pilkšvos spalvos, na, o jame daug mažyčių plastikinių permatomų maišelių. Kiekviename vis skirtingos, vis kitaip švytinčios smiltys, ir kiekvieno kilmė ant prilipinto popierėlio rašomąja mašinėle iškalta.

Štai šitą smėlį draugelis pasėmė iš Papės pakelės Latvijoje, anas – iš Norvegijos, o šitas, tauriai tamsiai raudonas, – iš Kauno marių dugno, anas – iš Gruzijos, dar anas – iš Kupiškio ar Smėlio gatvės Ignalinoje.

Štai koks baltutis Odensės smėlis. Mano nuotrauka.

Daugiausiai maišelių pripilstęs Odensės smėlio Norvegijoje. Atvežę jo kelias tonas iš pasakininko H. K. Anderseno tėviškės. Tai ir daliję net kelerius metus, ir dar geriems žmonėms likę.

Mano iš senelių namų užsilikusioje šio danų kūrėjo pasakų knygoje, priešlapyje, įklijuotas nedidelis Ričardo dovanoto smėliuko maišelis. Žvilgteliu gi aš dabar į jo nenusakomą spalvą ir imu skaityti pasaką „Kiauliaganys“...