Šviesus žodis iš XX amžiaus Anykščių

Sausio 31-ąją L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos salėje buvo mažiau anykštėnų, nei jų lygiai prieš 30 metų susirinko į Anykščių senąsias kapines, kai jos priglaudė 88-erių sulaukusią tuo metu seniausią Lietuvos rašytoją Bronę Buivydaitę.

„Išėjau į šviesą, kad paregėčiau tiesą“ – šiais poetės romantikės, dramaturgės ir memuaristės žodžiais buvo pažymėtas ne tik Muziejaus surengtas B. Buivydaitės mirties 30-mečio atminimo vakaras, bet ir jos kelias, palikus mažąjį žaliąjį namelį ant Šaltupio kranto. Persikėlusi į atminties realybę, rašytoja prisimenama ir branginama tiek, kiek jos minčių prireikia skaitančiajam, ieškančiam kelio į sceną, bandančiam tiesti savo kūrybos tiltus.

Todėl Muziejaus direktorių Antaną Verbicką neseniai Vilniuje vykusioje turizmo parodoje „Adventur 2014“ nustebino netikėtas vieno lankytojo klausimas: „O kodėl jūs nereklamuojate Bronės Buivydaitės namo-muziejaus?“ Tas klausimas paskatino patikėti, jog toliau nuo Anykščių, kur rašytoja žinoma ne kaip moteris, senatvę praleidusi savo vaikystės mieste ir namuose, ji labiau atmenama ir branginama kaip kūrėja, palikusį svarbų pėdsaką lietuvių kūrybos dirvoje.

Su anykštėnais atminimo vakare bendravęs Vilniaus universiteto docentas dr. Kęstutis Urba prisipažino prieš šį susitikimą su malonumu vėl atvertęs ir iš naujo perskaitęs svarbiausius B. Buivydaitės kūrinius, kuriuos pristato ir savo studentams. Pasak literatūrologo, dabar svarbiausia objektyviai įvardinti, kokią reikšmę lietuvių literatūrai turi įvairialypė B. Buivydaitės kūryba: „kur jos pėdsakai ryškiausi, kuo ji aktuali“.

Vaikų dramaturgija – jos pjesės iki šiol mėgstamos ir vaidinamos vaikų teatruose, poezija – atviro jausmo jauno žmogaus kūrybos pavyzdys, pasižymintis kalbos ir ritmikos taisyklingumu (juk lietuvių kalbos mokytoja kūrė!), proza – ji ypatinga, tiesiog klasika savo laiko kontekste. „B. Buivydaitės prozos leitmotyvas, skatinantis už savo gyvenimą kovoti, aktualus ir anuomet, ir dabar“, – sakė K. Urba. Mokslininko nuomone, rašytojos kūrybos aktualumą atskleistų nauji jos kūrinių leidiniai – juk B. Buivydaitės romanas „Atversti lapai“ yra nebeatrandamas bibliotekose, visame Vilniuje jo gal vienintelis egzempliorius telikęs.

„Jei turėčiau kapitalo – pirmiausia įsteigčiau B. Buivydaitės premiją vaikų literatūros kūrėjams ir tos kūrybos skleidėjams“, – anykštėnams sakė rašytoja Gintarė Adomaitytė. Jos nuomone, tokia premija sukuria literatūrinį gyvenimą, kuris aktualina rašytojos kūrybą. Kaune užaugusiai G. Adomaitytei anykštėnė rašytoja yra tapusi ir nepalenkiamumo simboliu – dešimtmečius gyvenusi sovietinėje aplinkoje, ji taip ir nesukūrė nieko, kas pašlovintų naująją Lietuvos tvarką, liko ten, kur susiformavo jos kūrybinis braižas.

Atminimo vakare buvo rodomi archyviniai kino kadrai, filmuoti XX a. 8-ajame dešimtmetyje aplankius B. Buivydaitę. Archyvinėje juostoje išliko ir B. Buivydaitės kaimynės mokytojos Domicelės Kunčinienės skaitoma viena jos baladė, Muziejus saugo ir Aloyzo Janušio filmuotas rašytojos laidotuves. Bibliotekos salėje skambėjo prieš 40 metų JAV į plokštelę įrašytos operos „Jūratė ir Kastytis“ fragmentas – šios operos pastatymo libreto autorei B. Buivydaitei teko laukti 40 metų...

Vakaro dalyviai klausėsi B. Buivydaitės tekstų, kuriuose įgarsino šių dienų anykštėnai. A. Baranausko pagrindinės mokyklos mokinės Severina Vaičiūnaitė ir Diana Pratapaitė, mokytojos Dangiros Nefienės suburtos, skaitė „Anykščių balades“, o Gabija Vinikaitė bene pirmoji XXI a. anykštėnų, kuriai teko pažinti ir perskaityti „Atverstų lapų“ puslapius. J. Biliūno gimnazijos gimnazistai Miglė Šulskutė, Laura Žukauskaitė, Greta Bužaitė, Gabrielė Kizytė, Aistė Širvinskaitė ir Aivaras Vitkus, kuriems atrasti B. Buivydaitę padėjo mokytoja Dalia Andriuškevičienė, skaitė memuarinių knygų fragmentus: apie Anykščių bažnyčios statybą, apie pavasarinį Šventosios potvynį, senuosius buities papročius.

Vakaro metu pasklido gerosios žinios – B. Buivydaitės kūriniai vėl bus leidžiami, platinami, skaitomi. Muziejus šiemet planuoja išleisti „Anykščių balades“, viena šalies leidykla rengia pakartotinį memuarinių knygų leidimą, o artėjant rašytojos 120-osioms gimimo metinėms galbūt susidomės ir romanu „Atversti lapai“.

Atminties vakaras baigėsi Šv. Mišiomis už rašytoją Anykščių Šv. Mato bažnyčioje. Laikantis dar B. Buivydaitei įprastos tradicijos „užpirkti mišias už artimuosius“, Muziejus už pamaldas parapijai paaukojo pinigus, pernai gautus, pardavus obuolius iš B. Buivydaitės sodybos sodelio.

Tautvydas Kontrimavičius