Pažinti žmogų. Pažinau jį, užėjusį į Siauruko muziejų, pažinau be jokių svyravimų. Taip, tai Arvydas Každailis, garsus dailininkas, valstybės simbolių kūrėjas. Jis – ir Lietuvos didžiojo herbo, ir prezidento vėliavos, ir ant litų bei lietuviškų euro monetų besipuikuojančio Vyčio autorius. Daug prisidėjęs prie puikiausių miestų ir miestelių herbų kūrimo, pats sukūręs net 40 tokių simbolių, dalyvavęs svarstymuose, siekęs, kad jie būtų kuo puošnesni, kuo didesnį dvasinį bei istorinį paveldą įamžintų ir skleistų.

Jis išlipo iš Siauruko vagono – abu su žmona sugrįžo nuo Rubikių ežero, kurio pakrantėje praleido porą puikių valandų. Gyvai kalbėjomės, prisiminėm ir Troškūnų herbo svarstymo, sukūrimo įdomybes, juk tenai kaip to miesto bendruomenės atstovas dalyvavau.

Patį pasivaikščiojimą po muziejų ir jis, ir jo žmona pavadino smagiu. Po to prisiminė ir savo šeimos istoriją, kuri stipriai susieta su geležinkeliu. Juk 1945 m. į šaltuosius Rusijos imperijos tyrus, į Pečioros lagerius buvo išgabentas tarpukario patriotas, mokytojas, jo tėvas Stasys Každailis.

Ta tema prieš porą metų sukūręs ir darbų ciklą, pavadintą „Pro vagono langą“. Dailininkas kalbėjo: „Traukiniai ir geležinkelis nuo vaikystės giliai įstrigo į mano savastį... Prisimenu speiguotus žiemos vakarus Pakiršinyje, plieninių bėgių cypimą ir garvežių ūkimą, garo kamuolius, pavasarį dviračiu lenktyniaujant su garvežiu“.

Po susitikimo Anykščiuose keletas darbų atkeliavo į mano elektroninį paštą, idant pats matyčiau ir kitiems parodyčiau.

„Tėvas“ – žmogus, žvelgiantis pro grotuotą vagono langą. Žmogus, išgabenamas į nežinią, vargui, kančioms, prievartai. Laisvės netekęs žmogus, kuris bus sulaužytas arba liks toks pat tvirtas ar net tvirtesnis – savo įsitikinimų, savo apsisprendimo gyventi vardan savosios ir vardan tėvynės garbės nepraras.

„Klajokliai iš rytų“ – mistinis vaizdelis: rytietiškos stoties kolonos, galerija, krovininis vagonas, priešais per bėgius bėgantis šuo ir dar sovietinės susisiekimo ministerijos raudonas antspaudo grifas – „МПС“.