Miesto šventė „Vasaros atogrąžos Anykščiuose“

Miesto šventėje pagerbtas Muziejaus direktorius

A. Verbickui suteiktas Anykščių rajono Garbės piliečio vardas. A. Verbickui suteiktas Anykščių rajono Garbės piliečio vardas. Anykščių rajono Garbės piliečiai Sergejus Jovaiša ir Antanas Verbickas. Kultūrinės veiklos kolegos Tomas Baranauskas, Kristina Kiaušaitė ir Antanas Verbickas.
A. Verbickui suteiktas Anykščių rajono Garbės piliečio vardas.

Miesto šventės „Vasaros atogrąžos Anykščiuose“ atiarymo ceremonijos metu liepos 23-osios vakarą Vyskupo skvere buvo pagerbtas Muziejaus direktorius Antanas Verbickas.

Anykščių rajono savivaldybės tarybos sprendimu šiemet jam suteiktas Anykščių rajono Garbės piliečio vardas. Apdovanojimą Muziejaus vadovui prie paminklo Antanui Baranauskui įteikė Anykščių rajono savivaldybės meras Sigutis Obelevičius.

Priėmęs Garbės piliečio regalijas, A. Verbickas anykštėnams sakė, kad taip įvertinta Anykščių krašto kultūrinio turizmo tradicijų tąsa.

Muziejaus veiklos šventės programoje

Anykščių žydų bendruomenės Holokausto 80-mečiui atminti skirtos veiklos

Kviečiame pagerbti sunaikintą žydų bendruomenę.

2021 m. liepos 22-ąją Anykščiuose garsiai prabilta apie vienus iš didžiųjų XX a. praradimų.

Miesto šventė „Vasaros atogrąžos Anykščiuose“ prasiėjo Anykščių žydų bendruomenės Holokausto 80-mečio atminimo renginiais, pagerbiant prarastosios Anykščių žydų bendruomenės atminimą.

18 val. vyko prisiminimų pusvalandis buvusio Janydžių geto vietoje ties J. Biliūno ir Šeimyniškėlių gatvių sankryža, skambėjo Kęstučio Grigaliūno trimito garsai, iš praeities ataidėjo anykštėnės Onos Balaišienės prisiminimų apie getą įrašas.

Vakaro saulė virš bendro holokausto aukų kapo.

19 val. surengtas bendruomenės sambūris prie Holokausto aukų kapų Liudiškių kalvos papėdėje. Žuvusiuosius pagerbė Anykščių rajono meras Sigutis Obelevičius, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, maldą žuvusiems Anykščių žydams atminti pirmą kartą po 80 metų prie kapų giedojo Vilniaus choralinės sinagogos kantorius Šmuelis Jatomas. Maldos fragmentas.

21 val. 30 min. Anykščių kultūros centro teatro spektaklis „Anykščių dantiraštis“ pagal to paties pavadinimo Rimanto P. Vanago dokumentinę poemą (režisierius Jonas Buziliauskas) buvo vaidinamas senosiose žydų kapinėse Kęstučio gatvėje.

Sambūris buvusio Anykščių žydų geto vietoje. Paminklu paženklintoje geto vietoje aiėjo K. Grigaliūno trimitas ir prisiminimų įrašai. Sambūris buvusio Anykščių žydų geto vietoje. Prie Holokausto aukų kapų. Prie Holokausto aukų kapų. Kalba Anykščių rajono meras Sigutis Obelevičius. Prie Holokausto aukų kapų. Kalba Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky. Prie Holokausto aukų kapų. Maldą gieda kantorius Šmuelis Jatomas. Prie Holokausto aukų kapų. Prie paminklo gula anykštėnų atnešti akmenėliai.

Anykščių žydų Gyvybės ir Mirties keliai per Anykščius

Mėlynojo kelio stotelė sinagogų ir mokyklų kieme. Geltonojo kelio stotelė Sinagogos gatvėje. Geltonojo kelio stotelė prie buvusio žydų geto. Geltonojo kelio stotelė prie senųjų žydų kapinių.
Mėlynojo kelio stotelė prie buvusios Š. Rapoporto krautuvės.

Vasaros viduryje Anykščiuose paženklinti žydų Gyvybės ir Mirties keliai: 7 mėlynos stotelės, primenančios žydų gyvenimo ir veiklos vietas, bei 7 geltonos stotelės, liudijančios Anykščių žydų bendruomenės sunaikinimą 1941-ųjų vasarą.

Mėlynasis Gyvybės kelias prasideda sinagogų ir mokyklų kieme senamiestyje, veda pro išlikusius žydų šeimų pastatus ir baigiasi buvusioje Turgaus (dabar – A. Baranausko aikštėje). Geltonasis Mirties kelias, prasidėjęs nuo išlikusios senosios sinagogos, nuves iki buvusios žydų geto vietos Janydžiuose, pasieks Holokausto aukų kapus Liudiškių kalvos papėdėje ir senąsias žydų kapines.

Eidami pro šalį, stabtelkite ties viena iš septynių kiekvieno kelio stotelių, apmąstydami tos vietos prasmingus paliudijimus apie mūsų miesto istoriją.

Žydų bendruomenės keliai bus pristatomi A. Baranausko aikštėje liepos 24 d., šeštadienį, nuo 10 iki 19 val.

Dirbtinis intelektas Anykščiuose kūrė realias tremčių patirtis

Tremties atogrąžos Miesto šventėje. Tremties atogrąžos Miesto šventėje. Tremties atogrąžos Miesto šventėje. Tremties atogrąžos Miesto šventėje.
Kvietėme patirti realius tremties išgyvenimus.

Liepos 24-ąją švenčiančiuose Anykščiuose, pačiame A. Baranausko aikštės centre išdygusiame kupole, visą dieną darbavosi dirbtinis intelektas. „Vasaros atogrąžų“ šventės fone jis kūrė unikalias istorijas, kiekvieną stabtelėjusį paskatindamas atsigręžti į savo krašto praeitį ir iš itin arti pažinti tremtinių išgyvenimus.

Muziejaus kvietimu iš Kauno atvykusi programuotojų komanda „Sche-tau studio“, susibūrusi po Kauno – Europos kultūros sostinės 2022 ženklu, Anykščiuose visą dieną demonstravo įrangą, kuri kai kam galbūt priminė laiko mašiną. Kupole emocinę programą spėjo išvbandyti apie 100 šventės dalyvių.

Dirbtinio intelekto technologijos pagrindu veikiančioje emocinėje tremties instaliacijoje „Veidrodis iš Amžinojo įšalo“ miesto šventės dalyviai buvo kviečiami itin asmeniškai pajausti sovietinių Sibiro deportacijų realijas. Algoritmai kiekvienam lankytojui sugenersvo vis naują, vienetinę bylą, susidedančią iš tremties nuotraukos ir menamų išgyvenimų istorijos.

Tai nebuvo iš piršto laužtas tekstas – kiekvienas instaliacijos lankytojas gavo išspausdintą jam asmeniškai pritaikytą istoriją, kuri buvo gigantiškų dirbtinio intelekto perskaitytų teksto apimčių abstrakcija. Tai lyg veidrodis, kuris kaip kreivų veidrodžių kambaryje dalyviams pateikė makabriškai šalčio iškraipytus jų pačių atspindžius.

Antrus metus Kaune tobulinamą instaliaciją pristatantis jos kūrėjas Gytis Dovydaitis pasakojo, kad techninę šio projekto dalį globoja dirbtinio intelekto vystymo įmonė uždaroji akcinė bendrovė „Neurotechnology“, talkinant įmonei „Focusonics“. Anykščiuose dirbtinis intelektas kaskart sukurddavo vis naują pasakojimą, priklausantį nuo įvestų lankytojo duomenų, ir taip formavo jo vaizduotėje egzistuojantį pasaulį, kuriam negalioja įprasti laiko tėkmės ir priežastingumo ryšiai.

Norint patirti tremtinio emocijas, pakakddavo tik atsistoti prie kompiuterio, trumpai save apibūdinti ir nusifotografuoti. Dirbtinio intelekto algoritmai dalyvio nuotrauką įmontuodddavo į archyvinius tremties vaizdus bei sugeneruodavo unikalią tremties istoriją, apibūdinančią labiausiai tikėtinus žmogaus išgyvenimus deportacijų metu.

Istorijos turinys ir apimtis nenuspėjama ir kaskart buvo vis kitokia. Vieniems bus pasakojama apie išvykimą iš namų, kitiems – apie Sibire išgyventas patirtis, tretiems – apie jų darbą lageriuose ar artimųjų praradimus. Nuotraukos taip pat kaskart skyrėsi: kartais lankytojas pamatyddavo save prie šachtų, kartais lipantį iš gyvulinio traukinio vagono ar vaikštantį miške.

Prie A. Baranausko klėtelės – apie Vytautą Mačernį ir jo lemties pėdsakus Anykščiuose

Kvietėme į literatūros popietę prie Klėtelės!

Liepos 24 d., šeštadienį, 16 val. – tradicinė literatūros popietė prie A. Baranausko klėtelės.

Šįkart ji skirta poetui Vytautui Mačerniui atminti jo 100-mečio proga. Aktorius Petras Venslovas pateikė savo sukurtą kompoziciją „Aš pažinau karallių Tavyje“, dalyvavo rašytoja Aldona Ruseckaitė.