ANYKŠČIŲ ŽYDŲ ISTORIJA

Maršrutas po Anykščius žydų paveldui pažinti (pagal https://welovelithuania.com/)

Apžvalga ir virtualioji paroda iš Muziejaus fondų ir rinkinių

Antrosios sinagogos statybos aptarimas. XIX a. pabaigos nuotraukos kopija.

Anykščiai kaip Lietuvos Didžiojo kunigaikščio dvaras minimi nuo 1440 m. Bet seniausias dokumentinis Anykščių žydų paminėjimas siekia tik XVI a. vidurį, kai teismų dokumentai liudija, jog 1567 m. čia jau veikė Joachimo Šajos karčema.

Tik XVII a. pabaigoje Anykščiuose jau gyveno nuolatinė žydų bendruomenė, nes tuo metu Anykščių žydai turėjo savo kapines, už kurias mokėjo reguliarų mokestį.

XVIII a. viduryje Anykščiuose buvo suskaičiuotas 101 atskiras šeimos ūkis. Net 47 iš jų tuo metu priklausė žydų šeimoms, kuriose buvo per 300 miestiečių.

Spartus žydų bendruomenės augimas susijęs su 1792 m. Anykščiams suteiktomis Magdeburgo teisėmis. Baigiantis XVIII amžiui, Anykščiuose jau minima pirmoji sinagoga ir kiti žydų maldos bei susibūrimų namai.

Anykščių rabinas Elijahas Dovydas Šuras (1848-1936). Nuotraukos fotokopija.

Prasidėjus XIX a., Anykščių mieste jau buvo Žydų turgaus aikštė, kurią supo net 36 žydų krautuvėlės. 1847 m. miesto žydų bendruomenei priklausė 1556 žmonės. Iki XIX a. pabaigos miesto centre, į pietus nuo pagrindinės aikštės, veikė dvi sinagogos, iš 59 parduotuvių mieste net 57 priklausė žydams.

Po Pirmojo pasaulinio karo, 1921 m., Anykščiuose gyveno apie 1800 žydų. Jie vertėsi smulkiąja prekyba, buvo daug amatininkų: veikė žydų įkurtos linų apdirbimo, veltinių gamybos, medienos apdirbimo įmonės, dirbo žydai fotografai, medikai, veikė Žydų liaudies bankas. Tarp anykštėnų ugniagesių dauguma buvo žydai.

Nepriklausomos Lietuvos (1918–1940 m.) metais Anykščiuose veikė 6 sinagogos, žydų vaikai mokėsi trijose žydų pradžios mokyklose, mieste veikė trys žydų bibliotekos, buvo žydų teatras ir orkestras, veikė įvairios visuomeninės ir kultūrinės organizacijos.

Anykščių Didžioji sinagoga apie 1926 m.. Fotokopija iš Muziejaus rinkinių. Anykščių žydų Fainbliumų šeima. Fotokopija iš Muziejaus fondų. Anykščių žydų „Javne“ pradžios mokyklos mokiniai apie 1932 m. Fotokopija iš Muziejaus fondų. Anykščių žydų „Tarbut“ pradžios mokyklos mokiniai. Fotokopija iš Muziejaus fondų.
Lietuviškos mokyklos baigimo pažymėjimas, išduotas Anykščių žydui. Dokumentas iš Muziejaus fondų. Žydų mokyklos baigimo pažymėjimas. Dokumentas iš Muziejaus fondų. Žydų liaudies banko indėlių knygelė. Muziejaus fondų dokumentas. Prekiautojos Saros Melnikienės parduotuvės kvitas. Muziejaus fondų dokumentas.
1941-ųjų metų vasarą čia, priemiesčio pušyne ties J. Biliūno ir Šeimyniškėlių gatvių sankryža, buvo Anykščių žydų getas.

1941 m. vasarą, Anykščius užėmus vokiečiams, liepos pradžioje prasidėjo žydų pogromai, per du mėnesius beveik visa Anykščių žydų bendruomenė buvo sunaikinta, o Holokausto aukų palaikai užkasti bendroje kapavietėje Liudiškių kalvos papėdėje.

Tokio likimo išvengė tik pavieniai anykštėnai žydai: kelios šeimos 1941 m. birželį buvo ištremtos į Sibirą, keli žydai jaunuoliai iki karo buvo mobilizuoti į sovietinę kariuomenę, dar keletas žydų pabėgo ir išgyveno, padedant juos slapčia gelbėjusiems lietuviams.

Stendas prie Holokausto aukų kapų.

Minint Holokausto 80-metį, Liudiškių kalvos papėdėje esantys Holokausto aukų kapai buvo sutvarkyti, pakeliui įrengtas simbolinis miesto grindinio fragmentas, rodantis smėlėto takelio kryptį prie bendros kapavietės. Prie kapų įrengtas informacinis ženklas, primenantis Anykščių žydų likimą. Mobiliuoju telefonu pažadintas kodas prabyla, įgarsindamas bent nedidelę dalį žinomų čia žuvusių ir palaidotų anykštėnų vardų.

Anykštėnai žydai – Holokausto aukos, palaidoti bendroje kapavietėje. Sąrašo fragmentas.
Memorialinis Rudolfo Baraniko suolelis Anykščių senamiestyje, antaniniais obuoliais pakvipęs. T. Kontrimavičiaus nuotrauka, 2012 m.

Nuo XX a. vidurio Anykščiuose žydų bendruomenės neliko, apleistos sinagogos sunyko. Senamiestyje tebestovi tik vienintelė nesugriauta ir neperstatyta Senoji sinagoga, kartais naudojama meninėms instaliacijoms.

Senamiesčio gatvėse vis dar galima rasti keletą medinių ar mūrinių namų, kuriuos pasistatė, juose iki gyvenimo  gyveno ir savo veiklas plėtojo Anykščių žydų šeimos.

Žydų kultūros šventė Anykščių senamiestyje 2016-ųjų vasarą. Aušrinės Ražanskaitės nuotrauka iš Muziejaus rinkinių. Žydų kultūros šventė Anykščių senamiestyje 2016-ųjų vasarą. Antano Verbicko nuotrauka iš Muziejaus rinkinių. Žydų kultūros šventė Anykščių senamiestyje 2016-ųjų vasarą. Aušrinės Ražanskaitės nuotrauka iš Muziejaus rinkinių. Žydų kultūros šventė Anykščių senamiestyje 2016-ųjų vasarą. Aušrinės Ražanskaitės nuotrauka iš Muziejaus rinkinių.
Motelis Kurickis (Maksas Kurtis) ir jį jaunystėje išgelbėjusi Veronika Kalinkienė, vėl susitikę Anykščiuose 1998 m. Rimanto Vanago nuotrauka.

Žydų pėdsakus Anykščių miesto istorijoje iki šiol liudija senojo miesto Sinagogos gatvė, vedanti į skveru virtusį sinagogų kiemą, ten stovintis memorialinis žymiausio Anykščių žydo dailininko ir visuomenininko Rudolfo Baraniko (1920–1998) suolelis, o priemiesčio kalvose – atminties ramybę saugančios kelis šimtmečius naudotos Anykščių žydų kapinės.

Apie Anykščių miesto žydus ir jų likimus, lietuvių ir žydų istorinius santykius Anykščiuose rašytojas Rimantas Vanagas pasakoja knygose „Nenusigręžk nuo savęs“ (1995 m.), „Žali žydų plaukai“ (2007 m.) ir „Žiemos nakties dangaus elegijos“ (2020 m.). Žymesnių įvairaus likimo Anykščių žydų (Rudolfo Baraniko, Hermano Šumacherio, Zalmano Barucho Komaiko, Jankelio Grinblos) biografijos skelbiamos Pasaulio anykštėnų bendrijos Anykštėnų biografijų žinyne.

XX a. antrosios pusės Anykščių žydai Fryda ir Berelis Kacevai. R. Vanago archyvo nuotraukos fotokopija. Anykščių žydo Rudolfo Baraniko viešnagė Anykščiuose 1996 m. R. Vanago nuotrauka. Dovydo Ackermano viešnagė Anykščiuose ir susitikimas su R. Vanago šeima. R. Vanago archyvo nuotraukos kopija. Miriam Libenzon ir Motelio Kurickio viešnagė Anykščiuose 1999 m. R. Vanago nuotrauka.