Anykščių geležinkelio stotyje bei Siauruko muziejuje apsilankė svečias iš Vokietijos – judrus, taupiai besišypsantis vyrukas Rolandas Zemkė. Savo nedideliame lagaminėlyje jis  atsivežė siurprizą, gerokai nustebinusį Siauruko muziejuje besidarbuojančius ir mažaisiais traukinukais besidominčius anykštėnus.

Iš Radeno miestelio netoli Drezdeno kartu su žmona lietuvaite Zita ir dukra Renata atvykęs greit šešiasdešimt metų sukaktį švęsiantis Rolandas Zemkė geležinkeliais bei jų modeliais susidomėjo  vaikystėje, būdamas keturiolikos, pasidarė ir pirmąjį modelį. Tai buvo 1930 m. linija Drezdenas–Berlynas važinėjęs garvežys. Dabar dirbtuvėmis ir modelių namais paverstame jo namų rūsyje driekiasi 11 metrų bėgių, yra visas šimtas garvežių, lokomotyvų, įvairių vagonų modelių, tam tikrų stotelių fragmentų. Kai kurios kopijos labai detalios, informatyvios ir smagios – štai šalia ūkininko sodybos besidriekiančio geležinkelio vaizdinyje yra ir pievose besiganantys galvijai, ir deglą kiaulę besivejantis, rykšte mojuojantis piemuo bei miškelyje po medžiu pritūpusi ir sisiojanti bobikė. Modeliai yra sumažinti 1:87 ir 1:160 dydžiu. Drezdeno apylinkėse, kur gerai išvystytas geležinkelio transportas, dažnas automobilį turintis vokietis dėl patogumo ir ekonomiškumo renkasi važiuoti į darbą traukiniu, juo noriai važinėja ir moksleiviai, studentai.

Yra ten  gal septyni tokie į draugiją susibūrę modelių fanai, vienas vyrukas – vos septyniolikos ir ypatingai gabus. Visi nuolat dalyvauja tokių geležinkelių „modeliuotojų“ suvažiavimuose, bendromis jėgomis bando atkurti istorinio Schlesien geležinkelio, nusidriekusio per kalnynus, atkarpą – ji dabar yra Čekijos teritorijoje. Jai R. Zemkė konstruoja  Polaun-Karenovo stotį. Dirbtuvėse praleidžia praktiškai visą laisvalaikį – užsidėjęs akinius, šlifuoja, lipdo, dažo, naudoja ir dantų gydytojo įrankius, ir modernius šlifuoklius, ir dažymo įrenginius.

Žinoma, kasmet savaitę ar daugiau skiria kelionėms, daugiausia į šiltesnius kraštus, o štai šiemet pasuko į Lietuvą, nes būtinai norėjo pamatyti geležinkelį Anykščiuose. Buvo tam ir priežastis, mat žmona Lazdijuose prekybos centre nupirko Onos Stasiukaitienės knygą „Siaurasis Lietuvos geležinkelis“, kurioje surado ir vagonų, ir garvežių, ir stoties statinių schemų. Padarė ir kelis Anykščių siauruko garvežių ir vagonų modelius. Juos atsivežė į Lietuvą ir didžiai susidomėjusiems ir nustebusiems anykštėnams rodė, pats gėrėjosi bei prasitarė, kad sumanęs sukurti visos Anykščių stoties žiemos baltume modelį.