Literatūrinės Antaninės prie Antano Baranausko klėtelės

Birželio 11-osios, sekmadienio, vakare nuo 18 val. Rašytojų kalnelyje prie Antano Baranausko klėtelės Muziejus surengė tradicines literatūrines Antanines, skirtas dviems varduvininkams – A. Baranauskui ir A. Žukauskui-Vienuoliui atminti.

Šįkart vakaras apie didžiuosius Anykščių Antanus pakvietė į du savitus laiko sąskambius.

Antano Vienuolio laiko sąskambiai priminė rašytojo ir aktorės bei režisierės, inscenizavusios jo kūrinius, Kazimieros Kymantaitės kūrybinę partnerystę. Laiko tėkmę liudijo režisierės anūko aktoriaus Andriaus Bialobžeskio literatūrinė kompozicija, sudaryta iš A. Vienuolio apsakymo „Paskenduolė“ fragmentų. H. Radausko eilių ir asmeninių prisiminimų bei apmąstymų.

Antano Baranausko laiką kita meno forma reprezentavo Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatės Giedrės Žickytės dokumentinis filmas „Iš dangaus“, sukurtas beveik prieš du dešimtmečius ir jau tapęs kinematografine relikvija. Muziejui pavyko gauti jo kopiją Antaninių vakaro peržiūrai...

Tradicinėms literatūrinėms Antaninėms besiruošiantis Muziejus birželio pradžioje sulaukė staigmenų rinkiniams praturtinti. Lyg žinia iš Anapus, kur nukeliavę didieji Anykščių Antanai, Anykščius pasiekė jų gyvenimą ir veiklą liudijantys autentiški eksponatai.

Knygas bei kitus istorinius dokumentus kaupiantis ir jais prekiaujantis dabar jau mirusio Kauno antikvaro Vidmanto Staniulio knygynas-antikvariatas, jo artimųjų valia veiklą tęsiantis, surinko ir pateikė Muziejui pluoštą vertybių, liudijančių Antano Baranausko ir Antano Vienuolio gyvenimo etapus. Visus eksponatus knygynas leido įsigyti pirmenybine, ne aukciono kaina.

Tarp naujųjų eksponatų išsiskiria XIX a. pabaigos leidinys ir dokumentai, pasakojantys apie tuometinio Seinų vyskupo A. Baranausko kasdienius darbus ir jo aplinką. Muziejus saugos 1899-ųjų metų Seinų vyskupijos oficialųjį bažnytinį kalendorių „Directorium divini officii“, kuris šalia tų metų religinių datų pateikia ir visą Seinų vyskupijos organizacinį kontekstą, pristato šalia A. Baranausko tarnavusius dvasininkus bei jį patį kaip to kalendoriaus sudarymo globėją.

Muziejaus rinkiniuose nuo šiol bus ir trys raštai Seinų vyskupijos dvasininkams, kuriuos savo ranka pasirašė pats vyskupas. Rinkinių biblioteką papildė vienas svarbiausių A. Baranausko mokslinių darbų – vokiečių kalba parašytas ir Leipcige tik 1920-1922 m. išleistas dvitomis „Litauische mundarten“ („Lietuvių tarmės“). Kaip liudija pirmajame tome likęs antspaudas, knyga XX a. pradžioje priklausė garsiam Suvalkijos knygnešiui ir švietėjui Bonifacui Stankevičiui.

Vokiečių kalba pirmąkart publikuotas poemos „Anykščių šilelis“ vertimas, išspausdintas 1967-1968 m. laikraščio „Heimatstimme“ („Namų balsas“) numeriuose, nuo šiol irgi bus saugomas Muziejuje Anykščiuose.

O Antano Vienuolio, nusifotografavusio su svečiais prie Puntuko, nuotrauka, gali būti, siekia pačias Muziejaus ištakas. Naujasis eksponatas dar laukia išsamesnių tyrimų, bet galima įtarti, jog nuotrauka mena 1927-ųjų rugpjūtį, kai Anykščiuose viešėjo ir ką tik atvertą A. Baranausko klėtelę-muziejų aplankė dailininkas Adomas Varnas su savo bičiuliais.

Šalia istorinių eksponatų iš antikvariato – ir naujos patriotinės iniciatyvos vaisius. Birželio 8-ąją renginyje Rokiškio krašto muziejuje Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda Muziejui perdavė ką tik išleistą pilną reprintinį „Aušros“ laikraščio, ėjusio 1883–1886 m., komplektą, savo ranka įrašydamas „Gero skaitymo!“. Prezidentą prajuokino žinia, kad ši dovana galbūt sutaikys A. Baranauską su aušrininkais, nes pirmajame „Aušros“ numeryje be vyskupo žinios publikuotas jo jaunystės kūrinys „Dainu dainelę“ buvo sukėlęs autoriaus pasipiktinimą...

Visus naujuosius Muziejaus eksponatus pirmąkart buvo galima pamatyti vienos dienos parodoje Muziejuje Antaninių vakarą – birželio 11-ąją, nuo 18 val.