Raimondas Guobis. Čiurlioniukų melodijos ir meksikietiškas motyvas...

Mikliai surinktas ansamblis groja Siauruko viršininko kabinete. Mano nuotrauka.

Smagu būna Siauruko muziejuje. Ne šiaip sau aš atsisveikindamas dažnai lankytojams pasakau, kad jei jiems bus liūdna ir sunku, tegu jie atvažiuoja pas mane – aš juos pralinksminsiu. Dažnai mes juokiamės, linksminamės, fotosesijas surengiame, padainuojame, papokštaujame ar net netikėčiausiais instrumentais pagrojame.

Gerus žodžius rašo geroji mokytoja Silvija. Mano nuotrauka.

Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos desantas – bene šeštokai ir aktorės, žvaigždės tikriausios, veido mokytoja Silvija. Šiaip jau prancūzų kalbos mokytoja bei auklėtoja – savųjų mokinukų mylima ir mėgstama.

Važiuoti drezina, riedėti bėgiais triračiu, laipioti po garvežį bei tremtinių vagoną, daug sužinoti ir fotografuotis tautiniame-patriotiniame stoties viršininko kabinete.

Po to daugybę įvairiausių paslaptingajame stalčiuje slepiamų daiktų muzikos instrumentais paversti, neregėtą ansamblį sukurti. Juk tos mergaitės – būsimos muzikantės, ir kūrybiškumo, išradingumo joms visur ir visada prireiks.

O Santa Marija, o Viktorija... Mano nuotrauka.

Dar viena grupelė mokinukų, berods, iš Kauno. Tarpe jų gi ir Viktorija.

Šypsosi tamsia šypsena, uždedu jai juodą plačiais bryliais skrybėlę su raide „Z“ kuode. Ir štai – pati tikriausia meksikietė – o, Santa Marija – į mus žvelgia... Smagu, netikėta, stebuklinga...

Tamsaus gymio sesutės, beveik lietuvaitės iš Belizo... Mano „selfis“.

Dar ir sesutės iš Belizo. Nūnai nors ir tamsaus gymio, bet jau lietuvaitės – motina gi tikriausia lietuvė, ir jos lietuviškai be akcento menkiausio čiauška.

Nors ir užgimusios tolimojoje, kadaise garsiojo geopolitiko, profesoriaus Kazimiero Pakšto tautiečiams atsargine tėvyne Dausuva  numatytame krašte, jau keleri metai gyvena Vilniuje ir savo gyvenimus susies su Lietuva. Štai taip, garbusis profesoriau, atsitiko, kad ne mes į Belizą, bet iš ten pas mus...