O tada, tą vos ne žvarboką, kažkokia tolimos pranašystės virsmo nuojauta paženklintą tolimo balandžio rytmetį, viename traukinyje keliavo ir didieji viršininkai, didžiojo bei mažylio geležinkelio strategai, vizijų kūrėjai ir puoselėtojai. Ta diena buvo jaukiai vėsi, sustingusiai žavinga. Sėdome į Siauruką Anykščių stotyje, jaukiai šnekučiuodamiesi. Mano pareiga buvo pabūti, paklausinėti, dėmesiu apdovanoti kiekvieną Siauruko veteraną ir pabandyti dar kažką naudingo, kažką žavingo sužinoti.

Buvo ten smagių moterų, tų, kurios darbavosi stotyje, darbavosi sandėliuose prie geležinkelio. Buvo ir solidžių vyrų. Tokiu retro stiliumi dvelkė jų ilgi bei lengvi lietpalčiai. Įdomu, kad panašiu stiliumi, nors nesusitarę, pasižymėjo ir aukštieji svečiai iš Vilniaus, mūsų Lietuvos geležinkelių atstovai.

Jaukiai mes visi tuomet jautėmės. Buvome tiesiog pakylėti, kad esame visi kartu – kadaise siaurojo geležinkelio pasaulyje besidarbavę ir dabar juo besirūpinantys. Buvo čia ir legendinis Jonas Kaškelis, be poros metų pusę amžiaus Joniškėlio stoties viršininku tarnavęs, buvo Romas Limba, buvo ir smagusis biržietis Adomonis. „Kas iš to ankstaus atsikėlimo...“ Ech, nusidėjau, po to vos vieną kitą teaplankiau ir daugybę naudingiausių žinių pražudžiau negrįžtamai. Prisipažįstu, kad esu dėl to kaltas, labai kaltas...

Pro Pagojės kalvas, Vagilkos aukštapelkes, Smėlynę, Troškūnus nukeliavome į kadaise stačiatikių piligrimų pamėgtą vietelę Surdegį. Geležinkelio stotyje tada buvo šaunus vakarėlis. Pirmiausia pasikalbėta apie veteranus, jų didį darbą, nuopelnus, tai, kad jie – didysis geležinkeliuko istorijos lobynas, praeities sergėtojai.

O po to dar ir muzika, ir neblogi pietūs su gaiviais gėrimais, bei dainos su atminties versmių proveržiais. Vis garsėjančios kalbos, įsiklausymas – ką gi ten J. Kaškeliui sako žavioji Anykščių viršininkienė – legendinio, net visą pusę amžiaus metų savo poste išsilaikiusio Jono Beliausko žmona Genovaitė. Ką sako kažkuriam iš senųjų S. Dailydka, ką – nuostabusis senolių bičiulis G. Kerbedis.

Didžiam geležinkelyje ir mūsų mažajame viršininkai pasikeitė, veteranų jau seniai niekur nematyti, kas juo vėl suburs? Buvo, buvo... Taip ir man šiandien skamba šis žodis, ir praeitis prasiveržia pro dabarties užtvanką. Tačiau neilgam – nes vėl sugrįžtu ir kreipiu srovę reikiama kryptimi...