Muziejaus kelias: nuo ištakų iki dabarties

A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus įkūrimo data laikoma 1927 m. gegužės 1 d. Tą dieną padarytas pirmasis įrašas A. Baranausko muziejaus-klėtelės pirmojoje lankytojų knygoje, kurią pradėjo rašytojas Antanas Žukauskas-Vienuolis.

Pirmasis muziejaus pastatas – poeto ir vyskupo Antano Baranausko klėtelė. Ją 1826 m. (data įrėžta staktoje) pastatė poeto tėvas Jonas Baronas buvusiame Anykščių priemiestyje Jurzdike. Klėtelė statyta tiktai kirviu, be pjūklo, be geležinių vinių. 1839 m. klėtelė perkelta į dabartinę vietą. Klėtelėje mėgo ilsėtis Antanas Baranauskas, čia jis sukūrė poemą „Anykščių šilelis“ (1858–1859 m.). A. Baranausko brolio Jono anūkas rašytojas Antanas Žukauskas-Vienuolis 1921 m. tėvų testamentu Baranauskų sklypą gavo kaip palikimą, klėtelę išsaugojo ir joje įkūrė Antano Baranausko muziejų – čia sunešė vyskupo baldus, lagaminą, smuiką, išsaugojo Baranauskų šeimos lovą, kraičio skrynią, lentynėlę, kur buvo laikomi poeto rankraščiai, 1863 m. sukilėlių ginklus.

Klėtelė – pirmasis memorialinis muziejus Lietuvoje. 1945 m. A. Vienuolis oficialiai paskiriamas šio muziejaus direktoriumi, juo dirbo iki mirties 1957 m. rugpjūčio 17 d. Vienuolis rinko ir tvarkė eksponatus, buvo ir direktorius, ir ekskursijų vadovas. 1946–1947 m. atliktas klėtelės remontas: perdengtas stogas, pastatyti prieklėčio stulpai, įvesta elektra. A. Vienuolio rūpesčiu pastatytas klėtelės apsauginis gaubtas (archit. J. Kvašys). Gaubtas baigtas 1958 m., praėjus metams po rašytojo mirties. 1976 m. klėtelė konservuota.

Mirus A. Vienuoliui, 1957 m. jo name įkurtas rašytojo memorialinis muziejus (1957 m. rugpjūčio 19 d. LKP CK ir LTSR Ministrų Tarybos nutarimas „Dėl A. Vienuolio atminimo įamžinimo“). Faktiškai muziejus pradėjo veikti 1958 m. sausio mėnesį. Namo pirmajame aukšte įrengta ekspozicija, atspindinti rašytojo gyvenimą ir kūrybą, antrajame – memorialiniai kambariai. Darbo kambario aplinka palikta tokia, kokia buvo rašytojo mirties dieną.

Pirmąja muziejaus direktore buvo paskirta ir 1958–1960 m. dirbo buvusi rašytojo mokinė literatė Ona Sedelskytė, vėliau muziejui vadovavo literatė Teresė Mikeliūnaitė (1960–1984), lituanistas Alvydas Rimavičius (1984–1989), lituanistas Vytautas Balčiūnas (1989–1992), istorikas Antanas Verbickas (1992–2024). Nuo 2024 m. iki šiol muziejaus direktorė – kultūros vadybininkė Audronė Pajarskienė.

1962 m. gruodžio 1 d. LTSR Kultūros ministro įsakymu A. Baranausko klėtelė ir A. Vienuolio-Žukausko namas-muziejus sujungti į vieną A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinį muziejų.

1982 m. A. Vienuolio namas restauruotas (archit. Ž. Mačionienė ir A. Vainauskaitė), šalia pastatytas fondų saugyklos pastatas su administracijos patalpomis ir parodų sale (archit. Vyt. Gabriūnas, renovuotas 2021 m.).

Klėtelė tapo ir viso šiandieninio Anykščių muziejaus komplekso pradžia. 1960 m. prie muziejaus prijungta Jono Biliūno memorialinė sodyba, joje atkurtas XIX a. pabaigos vaizdas, 1978 m. atstatyta daržinė. 1979 m., ruošiantis J. Biliūno šimtmečio minėjimui, buvo restauruota sodyba ir baldai, išplėsta ekspozicija.

1968 m. įrengta muziejaus ekspozicija Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių sodyboje Griežionėlėse.

1984 m. sausio 29 d. mirus rašytojai Bronei Buivydaitei, Anykščių muziejininkai susirūpino B. Buivydaitės memorialinio komplekso išsaugojimu. Po rašytojos mirties liko archyvas, biblioteka, dalis rankraščių, baldai ir asmeniniai daiktai. Keletą metų iš paveldėtojos A. Tylaitės nuomotas vienas memorialinis kambarys, siekiant išlaikyti jį tokį, koks buvo rašytojai gyvenant. 1990 m. gruodžio 8 d., minint B. Buivydaitės 95-ąsias gimimo metines, rašytojos namuose buvo atidarytas Bronės Buivydaitės memorialinis namas-muziejus.

1991 m. birželio 20 d. Anykščių rajono valdyba priėmė potvarkį įkurti Anykščių kultūros istorijos muziejų Koplyčios patalpose, tuometinėje civilinės metrikacijos įstaigoje. 1992 m. Koplyčia perduota muziejui ir tapo jo padaliniu, veikusiu iki 2012 m. vasaros, kol pastatas buvo perduotas naujai įkurtam Anykščių menų centrui.

1978 m. Anykščiai praturtėjo dar vienu įdomiu turistiniu objektu. Įsikūrė visuomeninis Arklio muziejus, priklausęs Elmininkų eksperimentiniam ūkiui. 1992 m. Arklio muziejus tapo A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus padaliniu.

1999 m., artėjant siaurojo geležinkelio 100-mečiui, muziejininkai Anykščių geležinkelio stotyje pradėjo kurti Siauruko muziejų. Dabar čia įrengta siaurojo geležinkelio istorijos ekspozicija, istorinių transporto priemonių ekspozicija, veikia edukacijos salė, siūlomos įvairios pramogos.

Jau nuo 1997 m. anykštėnai brandino sumanymą autentiškoje aplinkoje pastatyti medinę pilį kaip XXI a. pradžios Lietuvos piliečių pagarbos ženklą istorinei praeičiai, valstybės kūrėjams. Pilis turėtų tapti „gyvuoju muziejumi“ – kieme vyktų „riterių turnyrai”, lankytojai galėtų kautis špagomis, šaudyti iš lanko, mėtyti kirvį ir ietį, degti degutą, būtų įrengta „mokomosios archeologijos“ aikštelė. 2001 m. pastatytas pirmasis Šeimyniškėlių piliakalnio istorinio komplekso statinys – tiltas į pilį per Varelį, 2004 ir 2017 m. iškilo mediniai papilio apžvalgos bokštai, sujungti galerija. Čia dabar veikia istorinė ekspozicija, vyksta edukacinės programos.

2010–2012 m. muziejaus filialu buvo Sakralinio meno centras, atidarytas 2009 m. vasarą istorinėje Vyskupo A. Baranausko parapijos salėje. Jame eksponuojama buvusio ilgamečio Anykščių Šv. Mato bažnyčios klebono monsinjoro Alberto Talačkos (1921–1999) sukaupta meno vertybių kolekcija bei biblioteka, rengiami koncertai, eksponuojamos parodos, vyksta dailės ir muzikos edukacinės programos. Sakralinio meno centre nuo 2010 m. vasaros veikia ir Angelų muziejus, įkurtas meno mecenatės Beatričės Kleizaitės-Vasaris Anykščiams dovanotos meno kolekcijos pagrindu. 2012 m. pavasarį įsteigus naują kultūros įstaigą Anykščių menų centrą, Sakralinio meno centras ir Angelų muziejus buvo perduoti jai.