Knygos apie išgyvenimo dialogus kelionė pas skaitytojus

Paskutiniosiomis 2019-ųjų dienomis Muziejus su partneriais baigė ne vienerius metus užtrukusį tiriamąjį darbą, kurio rezultatas tilpo tik į poros kilogramų svorio knygą. Joje – likimai daugiau kaip trisdešimties žmonių, kurių išgyvenimą atšiauriame XX a. viduryje lėmė užmegztas neakivaizdinis dialogas su anykštėnu rašytoju Antanu Vienuoliu-Žukausku.

Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriaus vadovės dr. Ingos Liepaitės ir Muziejaus direktoriaus Antano Verbicko bendro darbo vaisius – tai šaltinių publikacija „Per tamstos laišką į mane padvelkė tikras pavasaris“ : Antano Vienuolio-Žukausko ir tremtinių bei politinių kalinių ir jų artimųjų epistolinis palikimas“.

Knygoje skelbiami tremtinių bei politinių kalinių ir jų artimųjų laiškai, rašyti anykštėnui Antanui Žukauskui – ne tik žinomam rašytojui, vaistininkui, pirmojo memorialinio muziejaus Lietuvoje Antano Baranausko klėtelės įkūrėjui, bet ir tris kartus (1947, 1951 ir 1955 m.) išrinktam Lietuvos SSR Aukščiausiosios Tarybos deputatu. Į knygos rengėjų ir sudarytojų akiratį pateko trisdešimt keturių adresantų 175 laiškai, atvirlaiškiai, atvirlaiškiai-perlaidos, telegramos ir sveikinimai, kurių chronologinės ribos – 1944–1957 metai. Didžioji dalis laiškų skelbiama pirmą kartą, jie surinkti iš įvairių Lietuvos atminties institucijų.

Šioje knygoje skelbiamas epistolinis palikimas ir jį papildantys šaltiniai tampa dideliu jautrumu pasižymėjusio A. Vienuolio-Žukausko kilnių siekių ir darbų liudininkais. Jie padeda atskleisti iki šiol tik trafaretiškai tebuvusią nušviestą vieno žymiausių Anykščių krašto rašytojo ir muziejininkystės pradininko biografijos pusę.

Laiškuose, be kitko, gausu gyvenimo tremtyje bei lageriuose kasdienybės aprašymo detalių, kurios svarbios rekonstruojant lietuvių tautos sovietinės okupacijos metais sunkią padėtį ir sąlygas tremtyje bei lageriuose. Iš laiškų turinio atsiveria sudėtingo XX amžiaus 6-ojo dešimtmečio Lietuvos kultūrinio, politinio ir visuomeninio gyvenimo realijų panorama.

Leidinio rengėjai užmezgė ryšius beveik su visų adresantų giminėmis, sudarė tremtinių, politinių kalinių ir jų artimųjų biogramas. Jos atskleidžia amžininkų asmeninius ryšius ir motyvus užmegzti kontaktą su A. Vienuoliu, prašyti kokios nors paramos ar užtarimo. Išsamiuose publikuojamų istorinių tekstų komentaruose atsiveria plati geografinė ir istorinė XX a. vidurio panorama, kuri skaitytojui ateityje padės geriau suprasti bet kurį kitą panašaus konteksto leidinį.