Siaurukas – puikiausia vieta susitikti, puikiausia vieta ką nors neįprasto patirti, surasti bei suprasti... Paslaptingieji pasauliai, paslaptingieji pasauliai susibėga čia. Juk čia ateina visas pasaulis, juk čia pati geriausia vieta, kuri įprasmina pasiliekančiojo esmę. Pasiliekančiojo laimę. O žmonės eina ir praeina.

Itališkoji vizija. Milane gyvenanti ir ekskursijų vadove dirbanti Irina Kostromitina... Po poilsio Druskininkų sanatorijoje kelioms dienoms užsuko į Anykščius, apsistojo „Nykščio namuose“. Jai Lietuva „brangi šalis“ pasirodė. „Aš tai turistė, bet kaip čia vietiniams žmonėms reikia gyventi ir pragyventi visą laiką, kai tokios aukštos kainos ir menki atlyginimai...“

Ji kilusi iš Rusijos, studijavo italų kalbą, pasitobulinti nuvyko į Italiją, susipažino su italu, ištekėjo ir dabar toje temperamentingų ir smagių žmonių šalyje gyvena daugiau nei dvidešimt metų. Vyras – taip pat ekskursijų vadovas, dažnai net porai mėnesių išvykstantis padirbėti į Islandiją, kuri šiuo metu ypač italų turistų mėgstama šalis. Juk, atrodytų, sunku taip ilgai išbūti be vyro? Ne, tokie išsiskyrimai tik stiprina šeimą, įsitikinusi moteris...

Ispaniškoji. Dramatiškoji, nes juk Audra – puikiausia aktorė. Nors lietuvaitė, tačiau atrodo kaip iš Ispanijos ar iš Lotynų Amerikos čia atkeliavusi. Stulbina jos meksikietiška šypsena, jos nesuvokiamas juodbruvumas, pietietiškos manieros. Juk su ja kadaise Butėnuose buvome kaimynai. Vaikystėje, žinoma. Po to ji išėjo į didelį miestą, gyvenimas ten keitė – džiugino ir skausmu persmelkdavo. Kaip ir dera nežemiškai gyvai, reto  temperamento moteriai.

Vesterniškoji. Žydrūnė – kaip iš gero amerikietiško vesterno. Baltaveidė vadė, jos bruožai tokie taisyklingi. Ji iš senojo žalčio karalystės, į vakarus nuo Vyžuonų manieji Vakarai, kur ir tikiuosi sutikti ją. Šuoliuojančią ant obuolmušio žirgo lietuje...

Karališkoji. Juk karalystės žinia pas mus atkeliavo iš Livonijos, iš jos pasakiškosios sostinės Rygos. Ir ta moteris – iš Rygos. Iš ten, iš kur kadaise buvo atgabentos karūnos mūsų karaliui Mindaugui ir jo žmonai Mortai. Kad būtų patvirtinta karalystė...

Gėlės paėjusiam laikui. Kad taip išlipus iš senos žydės greičiu lapatuojančio traukinuko ir prisirinkus gėlių... Pagerbti, prisiminti, padėti gėlių tiems, kurie traukiniais pavėžėti toli toli, savo Tėvynės daugiau niekados ir nebematė. Išėjusiems negrįžti...