Rugsėjo pradžioje atgaivinti istoriniai traukinių reisai iš Romos glėbyje besiglaudžiančio Vatikano stoties Ferrovie Vaticana į popiežių vasaros rezidenciją Castel Gandolfe Italijoje.

Pirmąjį kartą beveik dvidešimties kilometrų linija riedėjo istorinis, dabar muziejuje saugomas 1915 m. gamybos garvežio Fs 625-017 traukiamas Italijos prezidento traukinys, kuriuo 1962-ųjų spalį iš Vatikano į Asyžių bei Loretą keliavo antrajam Vatikano susirinkimui besiruošiantis popiežius Jonas XXIII.

Nuo šiol kelionės istoriniu maršrutu riedančiu jau šiuolaikiniu traukiniu bus organizuojamos kiekvieną šeštadienį. Bilietai kaštuoja nuo 16 iki 40 eurų, tačiau jie suteikia ne tik kelionę, bet ir ekskursijas Vatikano muziejuose bei popiežiškų rūmų ir sodų lankymą Castel Gondolfe, kur tarp daugelio įdomybių eksponuojamas ir popiežių portretų rinkinys bei pontifiko Klemenso XII didžiulės egzotiškos šlepetės.

Išvykę 10 val. 57 min., keleiviai sugrįžta į Vatikano stotį jau vakare, 18 val. 20 min. Įdomus sutapimas, kad popiežių dvaras savo 55 ha plotu didesnis už pačia Vatikano valstybę, užimančią tik 44 ha, yra prie žavingo, didelio, žalių kalvų apsupto didžiulio ir labai gilaus vulkaninės kilmės Albano ežero. Tad šios kelionės šiek tiek primena mūsų Siauruko vasarines savaitgalių išvykas prie Rubikių.

Vatikano geležinkelis įkurtas tik apie 1934 m., kuomet buvo pastatyti stoties rūmai, nutiesta 300 metrų ilgio linija, kuri, išsprūdusi pro masyvius arkinius, tunelį primenančius vartus, sujungta su Italijos geležinkeliu.

Tokias vėlyvas statybas lėmė Šventojo sosto vadovų neigiamas požiūris į geležinkelius. Popiežius Grigalius XVI netgi viduramžiškai pareiškė, kad kelias iš geležies – kelias į pragarą, nors jau XIX amžiaus pabaigoje Italijos tikintieji puikiausiai naudojosi patogiais maršrutais riedančiais traukiniais piligriminėms kelionėms.