Jis įvyko 2016-ųjų gruodžio 30-ąją.

Tik pamanyk, kokia meilė senajai istorijai, egzotikai ir noras pradžiuginti savuosius atvedė į senąją stotį, paskatino nepagailėti šūsnies eurų ir tik aštuonių žmonių draugijoje, su atminties, dabarties, ateities linksmybe, su užkandžiu ir gėrimu geriausiu ant vagono stalelio, šiltu jaukumu iki Troškūnų stoties keliauti ir senąjį bernardinų miestą pažinti...

Kompanija puikiausia, beveik tobulu grožiu, dar ir švelnumu paženklintos moterys – jos gi ir darbuojasi tobulo grožio kūrimo srityje. Santūrus viskam vadovaujantis vyras, jo guvus, istorija labai labai besidomintis sūnelis Rytis. Jo apskrito veido šypsena, smalsumu linksmuoju degančios akys, maža maža mažos mažos filmavimo kameros akis. Ne tik klausytis, bet ir fiksuoti. Po to galės vėl ir vėl pasiklausyti įdomiųjų istorijų apie Troškūnus. Istorijos ekspertas, Irina ir jos rytietiška šypsena.

Žvelgiame pro autobusiuko langus į pietus, ten, kur liepų alėja žymi senojo dvaro sodybos vietą. Ten buvęs dvaras ir tuomet, kai jo savininkas Vladislovas su savo pamaldžia žmona Ona, abu Sakalauskai, pasikvietė į savo valdas vienuolius bernardinus, jiems įsikurti padėjo. Taip išaugo miestelis, taip palengva turtingais klodais susiklostė įdomioji trijų amžių istorija ir tolyn tas ratas įstabusis sukasi.

Vizitas į puikiausią, tiksliau, tuo metu reikalingiausią kultūrinių Troškūnų vietelę. Į pačią didžiausią naujovę bibliotekoje. Po to – skambantys varpai, zakristijono Sigito žodžiai, senojo kryžiaus likimo liudijimas. Požemių istorijos karalystė, menė, menanti senovės geradarius, jų kapavietes, tunelius, čia vykusius istorinius ir tikėjimo tiesas skleidžiančius vietinio teatro vaidinimus. Senosios gimnazijos rūmas, aikštė, ją supantys mūrai, itališkojo stiliaus varpinės siluetas, šventovės kolonos, kaltinių vinių eilėmis sutvirtintos masyvios durys.

Vėlyvojo baroko lipdiniai, net septyniais altoriais turtinga kryžiaus formos bažnyčia, moteris taip mylintis ir globojantis Šv. Antanas... Švč. Trejybės vaizdiniai, vitražų išmintis, pažintis ir su mūsų palaimintaisiais – ne tik Jurgiu Matulaičiu, bet ir Mykolu Giedraičiu. Stebuklingasis Dievo Motinos Rožinio Karalienės paveikslas – žvilgsnis išskiriantis, primenantis, kad ir tu, menkas žmogau, jai svarbus.

Viduramžių miestu tarp tamsių uolų kylantis, po angelo sparnais snaudžiantis Betliejaus miestas, stainelė idiliškoji. Šventosios istorijos, dienų, kai tik tik gimė Jėzus, veikėjų figūrėlės, su laukimu Rytų išminčių, pirmųjų krikščionybės piligrimų – Trijų Karalių. Dienų, kai tarp kupranugarių čia pasirodys ir tikrų tikriausias dramblys...